Temos Archyvai: visos

32 LCD telefono ekranas?

Google” trečias šūvis į TV segmentą turėtų sulaukti didesnės sėkmės nei “Google TV”. Kompanija pristatė Chromecast“ priedėlį televizoriams, turintiems HDMI jungtį. 30 JAV dolerių kainuojantis įtaisas rudenį turėtų pasiekti ir Europos rinką. Priedėlio pagalba bus pasiekiamos Youtube ar Netflix svetainės, bet svarbiausia – bevielio interneto pagalba bus galima perduoti vaizdą iš kompiuterio, planšetės ar net telefono! Ankstesnės technologijos tai leido padaryti HDMI jungties laido pagalba, tačiau pajungus išmanųjį dažniausia prietrūkdavo RAM’ų sklandžiam ir neišdarkytam vaizdui transiliuoti. Tad nuo šiol patogiai galėsite dalintis vaizdo įrašu telefone susėdę aplink milžinišką TV ekraną žymiai patogiau ir be milžiniško telefono ekrano.

Reklama LRT: rodyti negalima, uždrausti

Ne tik media agentūrų tarpe jau seniai netilo kalbos dėl reklamos LRT uždraudimo, ir seimas nubalsavo vieningai – nuo 2015 metų reklamos LRT kanaluose neliks. Kokią šio sprendimo įtaka reklamos rinkai? Galimi keli scenarijai: “Laisvi” reklamos pinigai nusės didžiosiose TV grupėse MG ir MTG; Reklamos biudžetai bus paskirstyti maždaug proporcingai visiems media kanalams; Reklamuotojai, orientuoti į unikalią LRT auditorijos dalį apskritai suspręs “pataupyti”; Televiziniams reklamuotojams bus puiki proga “laisvą” biudžetą išbandyti kitose media priemonėse, ir pirmiausia – internete. Atsigaunant ekonomikai ir nuosekliai didėjant reklamos biudžetams, jaučiamas nuosaikus ir TV reklamos kainų augimas – galbūt ši biudžeto dalis bus skirta “infliacijai suvalgyti”. Tačiau viena aišku – reklamuotojui televizijoje praktiškai nebeliks alternatyvaus mažųjų kanalų pasirinkimo. Nors didelių perversmų šie pokyčiai neatneš, su didesniais iššūkiais susidurs dvi reklamuotojų grupės: Farmacininkai, kurie patrauklią LRT auditoriją galėjo pasiekti pigiau; Alkoholio reklamuotojai, kuriems dar labiau apsiribos po 23h pasiekiamos auditorijos dalis. Apibendrinant, šio sprendimo anksčiau ar vėliau reikėjo laukti, kardinalių reklamos rinkos pokyčių jis neatneš, tačiau “atsilaisvinę” 20 mln. reklamos litų – skanus kąsnelis 🙂

Kam mokėti brangiau?

Nėra universalios tiesos ir vienintelės strategijos, kurią media agentūra galėtų pasiūlyti visiems televiziniams klientams. Tačiau galioja aiškūs strategijų pasirinkimo principai, kuriuos apžvelgsiu pernelyg nesigilindamas į detales. Nepaisant skaitmenizacijos, multi-screening’ų ir visų kitų evoliucijos procesų pagreičio, televizija išlieka didžiulė varomoji jėga reklamos rinkoje. Tad nenuostabu, jog didesnės masinio produkto (= skirto plačiai tikslinei grupei) kampanijos media planas be eilutės investicijos TV kolkas sunkiai įsivaizduojamas. TV kanalai parenkami priklausomai nuo kampanijos tikslų ir tikslinės auditorijos (TG). Affinity, audience share, average rating ir kiti ne media specialistui dažnai neįkandami terminai nėra vieninteliai kriterijai, kuriais remiantis parenkami tinkamiausi kanalai. Pagrindine ašimi dažniausia tampa jos didenybė KAINA. Iki ~ 2008 metų pagrindinis pasirinkimas skambėjo lakoniškai: LNK ar TV3? Užklupusi krizė privertė pradėti svarstyti ir trečią pasirinkimą – kai kurių media agentūrų ypač pamėgtą arkliuką vardu Mažųjų Kanalų Mix’u. Mokėjimo už sekundę eterio laikai jau seniai komercinių klientų praeitis, dabar mokama už pasiekiamą auditoriją (reitingus). Tad jei didžiąjame kanale CPP (cost-per-point) 2 ar 3 kartus brangesnis nei mažesniame, kodėl mokėti už vieną kontaktą brangiau? Juk jei per mažas kanalo pasiekiamumas ar auditorijos dalis, galima naudoti KELIS mažus kanalus ir vistiek už kontaktą mokėti mažiau! Taip, dalis tiesos tame yra. Tačiau tai nėra panacėja. Pažiūrėkime į statistinį TV žiūrovą, kaip jis elgiasi reklaminio bloko metu? Kiekvienas turi savo mėgstamiausią pultelio mygtuką (pvz.: 3 – tai TV3). Netgi žiūrėdamas laidą mažajame kanale ir prasidėjus reklamai – jis spaudžia 3! Štai ir atsakymas, kodėl kartais verta mokėti daugiau. Didžioji dalis klientų už reklaminį eterį moka remiantis vidutiniu 15 minučių reitingu, todėl realus reklaminio klipo reitingų kiekis “pasislepia” po vidutiniu ketvirčio valandos reitingu. Net ir esant dideliam inertiškumui, skaitmenizacija po truputį keičia žiūrimumo įpročius, atsiranda daugiau pasirinkimo. Todėl didysis kanalas, leidžiantis “land’inti” žiūrovus iš kitų kanalų, tampa vis svarbesnis. Tad renkantis kampanijos TV kanalus nepasikuklinkite savo media agentūros paprašyti, jog atsirastų ir kanalo “loyalty” stulpelis, kuris visų pirma indikuoja, kokią dalį išskirtinių pozicijų būsite priverstas pirkti viename ar kitame kanale, mokėdami papildomą 15-40% koeficientą.. Grįšiu prie įžangos: nėra vienintelės universalios ir teisingos strategijos: viskas priklauso nuo biudžetų, trukmės, periodo, sąlygų ir dar milijono faktorių. Visada lengviau klientui parduoti KAINĄ, tačiau užduodamas savo media agenūrai tinkamus klausimus klientas gali tikėtis ir KOKYBĖS.

LG naujojo televizoriaus reklama verčia patikėti pasaulio pabaiga

Kompanija „LG Electronics“ išsiaiškino efektyviausią rinkodaros strategiją, pritraukiančią vartotojus. Esmė paprasta – juos išgąsdinti. Tokia strategija suveikė, kai LG įtikino lifto keleivius, jog žemė slysta jiems iš po kojų, ir vyrus privertė jaustis nepatogiai dėl juos tualete stebinčių moterų. Neseniai LG komanda vėl sužadino baimės pojūčius, šįkart Čilėje. Pristatydama naująjį aukštos raiškos televizorių, kompanija LG paleido virusinę reklamą: ši produkto savybė pateikiama per žmonių, atvykusių į pokalbį dėl darbo, reakcijas pamačius už tariamo lango krintantį didžiulį meteoritą. Vaizdo įraše rodoma, kaip sienoje įrengiamas LG televizorius, atrodantis tarsi tikras langas su to miesto vaizdu. Patalpoje įmontuojamos slaptos kameros, kurios užfiksuoja žmonių reakcijas pokalbio metu, kai jam įsibėgėjus, pašnekovai pamato krentantį didžiulį meteoritą, kuris besitrenkdamas į žemę sukelia pastato link judančią smūgio bangą. Patalpoje pasigirsta garsai, laikinai išjungiama elektra, žmonės, atėję į pokalbį dėl darbo, pradeda panikuoti. Pabaigoje, grįžta LG komanda ir atskleidžia, jog tai tebuvo pokštas. Nenurodoma, ar tai iš tikrųjų slaptomis kameromis filmuotas įrašas, ar darbo ieškančius žmones vaidino aktoriai.

 

TNS neurorinkodaros tyrimai

Pasak naujienų portalo delfi.lt, Rinkos tyrimų įmonė TNS LT pradeda teikti neurorinkodaros analizės paslaugas. Kaip nurodo bendrovė, tokio tyrimo metu, pasitelkus medicinoje naudojamas technologijas, stebimas ir fiksuojamas žmogaus smegenų aktyvumas, akių judesiai ir kūno reakcijos į jam perduodamas įvairias žinutes, garsą, vaizdą ir kt. Ši priemonė skirta nustatyti tikslų komunikacijos ir reklamos poveikį vartotojams. Nors iš pirmo žvilgsnio tai įdomu tik kūrybininkams, tačiau ne paslaptis, jog į media agentūros specialistų nuomonę taip pat atsižvelgiama pakankamai dažnai. „Neurorinkodaros paslauga turėtų kilstelėti šalies tyrimų rinką į aukštesnį lygį. Ši sprendimas, kuriam naudojamos pažangiausios technologijos, suteiks galimybę reklamos kūrėjams prasiskverbus į vartotojo pasąmonę ne tik sužinoti tikslią jų reakciją į reklamą, bet ir paversti ją kiek įmanoma veiksmingesne. Tuo metu reklamos užsakovai galės jaustis tikri, kad jų investicijos į reklamą bus nukreiptos tinkama linkme“, – teigia TNS LT direktorius Gytis Juodpusis. Šiuo metu TNS LT kartu su partneriais ruošiasi atlikti pirmuosius neurorinkodaros tyrimus Lietuvos reklamos rinkoje. Juos vykdys atskiras tam parengtų kompanijos neurorinkodaros specialistų skyrius. Šio tyrimo metu naudojamas specialus medicininis įrenginys, kuris fiksuoja žmogaus kūno reakcijas ir impulsus, kurie vėliau apdorojami pagal specialią metodologiją. Prognozuojama, kad šis tyrimas bus ypač aktualus gėrimų, telekomunikacijų, finansų, greito vartojimo paslaugų ir prekių, socialinės atsakomybės reklamos kūrėjams ir užsakovams. „TNS Global” tinkle neurorinkodaros tyrimas pirmiausiai įdiegtas Didžiojoje Britanijoje. Baltijos šalyse jis startavo Estijoje, kur pradėtas taikyti nuo šių metų. Šaltinis: www.delfi.lt

LG pokštai lauko reklamoje

LG ir toliau nesiliauja stebinusi. Prancūzijoje pristačiusi naują išmanųjį telefoną, LG nusprendė papokštauti su savo vartotojais ir gatvėje pastatė didžiulę juodą dėžę, kurios viduje slepiasi pašėlęs maniakas, o ant dėžės  parašyta, jog čia įdėję savo telefoną smarkiai pagerinsite jo charakteristikas. Tai padarius stendo viduje pasirodo maniakas, kuris įvairiais būdais demonstruoją, kaip reikia laužyti ir gadinti mobilųjį telefoną. Pasirodymui pasibaigus nebepataisomas telefonas įdėdamas į dėklą ir perduodamas atgal savininkui. Tačiau čia laukia staigmena ir vietoje sugedusio telefono dėžutėje žmogus randa naująjį LG G2 išmanųjį telefoną. Spėjama, jog reklama sulaukė didelio atgarsio Prancūzijoje. Šis pokštas turėjo ilgam įstrigtį tiek telefonų savininkams, tiek aplinkiniams, mačiusiems telefonų egzekucijas, bei sukelti vadinamąjį vartotojų šnabždesį (angl. Buzz). Video galite pamatyti čia: http://www.youtube.com/watch?v=D4IrEb0zdio

Reklamai ant automobilių naujos taisyklės

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Ūkio ministerijos patvirtintos išorinės reklamos taisyklės, kurios reglamentuoja ir reklamos įrengimą ant kelių transporto priemonių: reklama turi atitikti specialius reikalavimus bei turėti leidimą, jeigu yra ant specialaus reklaminio įrenginio ar konstrukcijos (stendo, skydo, stulpo, vitrinos ir pan.). Taip pat nuo šiol su policijos pareigūnais turės būti suderintas ir išorinės reklamos įrengimas ant transporto priemonės arčiau nei 30 metrų nuo gatvės bei arčiau nei 150 metrų nuo kelio ne gyvenvietėse. Naujos taisyklės turėtų padėti kovoje su įvairiais piktnaudžiavimo atvejais, pavyzdžiui, leidimo neturinčiais reklaminio pobūdžio stendais automobilių priekabose, tačiau įstatyme vis dar likę spragų – pačių automobilių ženklinimas įvairiais reklaminiais žymenimis, lipdukais (išskyrus viešojo transporto priemones) liks nereglamentuojamas.

Nepaisant aukšto euro slenksčio – žurnalų reklamos kainos prieinamesnės

Pašniukštinėjome ir išsiaiškinome, kaip keitėsi savaitinių žurnalų reklamų formatai, kainos, ir kodėl taip atsitiko. Įvertinkite ir patys nuspręskite, ar norite daugiau, kitokių, o gal visai atsisakysite šių leidinių teikiamų reklamos paslaugų? Leidinukas, tinkantis „Prie kavos“, nuo šiol siūlo naujų reklamos plotų. Vienas jų – prisegamas dviejų lapų (4-8 psl.) priedas, kurio formatas kiek didesnis nei paties žurnalo ir dalis reklamos, reklaminė juostelė (pvz.: su kliento logotipu), kyšo puslapių viršuje. Nauja – reklaminis plotas pavadintas „Naujiena – 200 Eur“ bei nedideli kitų formatų pokyčiai. Nežinia ar kaltos naujienos, ar kitos priežastys, tačiau greičiausiai nėra pagrindo stebėtis, jog reklamos kainos šoktelėjo vidutiniškai 12 proc. Deja, turbūt dėl naujų sprendimų įgyvendinimo buvo atsisakyta senųjų – neliko reklamai skirto „vidaus psl. ¾” ploto. Žurnale, kuriame skaitytojai ieško profesionalų atsakymų į jiems rūpimus klausimus, „Mano patarimai”, galima rasti ir kainų šuolių, ir nuosmukių, tačiau bendras vaizdas palankesnis reklamos plotų pirkėjams – reklama atpigo apie 0,5 proc. Ne kažin koks sumažėjimas, tačiau geriau negu nieko. Kaip ir „Prie kavos”, taip ir „Mano patarimai” keitė savo reklamos formatus. Neliko tokių įprastų reklamos plotų kaip: „vizitinė” ir „vidaus psl. ¾”, tačiau atsirado „Naujiena – 150 Eur”. Štai „Būrėja” dar labiau džiugina – šiame kartą per mėnesį magijos į Lietuvos spaudą įnešančiame žurnale reklamos kainos magiškai sumažėjo 13 proc. Tiesa, kaip ir kituose žurnaluose, jame neliko „vidaus psl. ¾” reklamos ploto ir atsirado „Naujiena – 130 Eur”. Bene labiausiai keitėsi „Magija ir burtai”, žurnalas, pakeitęs savo pavadinimą, ir tapęs „Psichologijos magija”. Galbūt dideli pokyčiai lėmė ir tai, jog šiame žurnale reklamos atpigo stipriausiai – visais 24 proc. Vėlgi panaikintas „vidaus psl. ¾” reklaminis plotas, jo vietoje sukurta „Naujiena – 120 Eur”. „Natūralioji medicina”, besiorentuojanti į sveikos gyvensenos šalininkus, sveikuoliškai sumažino ir reklamos plotų kainas – 11 proc., atsisakė reklamos ploto „vidaus psl. ¾” ir pasiūlė  „Naujiena – 130 Eur”. Mamytėms patarimus dalininantis „Mamai ir vaikui” reklamos kainas sumažino 19 proc. ir keitė daugumą reklamos formatų. Žurnale atsisakyta netgi dviejų reklamos plotų – „vizitinė” ir „vidaus psl. ¾” bei klientams pasiūlė „Naujiena – 120 Eur”. Tendencijos aiškios: visuose „SS Leidybos” žurnaluose neliko reklaminio ploto „vidaus psl. ¾”, vietoje kurio pasiūlyta „Naujiena – 200 Eur” (arba atsižvelgiant į tiražą: „Naujiena – 150 Eur”, „Naujiena – 130 Eur” bei „Naujiena – 120 Eur”). Daugiausia reklamos formatus keitė: „Prie kavos”, „Mano patarimai” ir „Mamai ir vaikui”. Tačiau vieninteliame „Prie kavos”, pasiūliusiame naują, dviejų puslapių priedo reklaminį plotą, kainos augo 12 proc., kitų žurnalų reklamos įkainiai, nepaisant pokyčių – krito. Visus 24 proc. nuo kainų nubraukė buvusi „Magija ir burtai”, tapusi „Psichologijos magija”.

Veidų skenavimo technologija

Mažmeninės prekybos milžinė „Tesco“  sukūrė veidų skenavimo technologiją, kurią nusprendė išbandyti savo degalinių tinkle. Technologijos veikimo principas yra toks, jog prie reklaminių ekranų pritaisytos kameros galės atpažinti kas stovi priešais ekraną, t.y. technologija galės nustatyti kliento lyti bei apytikslį amžių, o technologija atitinkamai parinks reklamą pagal priskirtą tikslinę grupę. Visa tai ketinama pritaikyti 450 degalinių, o jei technologija pasiteisintų svarstoma ją įdiegti ir bendrovės prekybos centruose. Tiesa, technologija susilaukė ir neigiamų atgarsių dėl privatumo ir etikos principų. Reklamuotojas privalės pranešti klientams, jog jis naudoją šią technologiją, o klientas turės patvirtinti, jog su tuo sutinka. Kompanijos atstovai tvirtina, jog klientų privatumas nebus pažeistas, nuotraukos ir duomenys nebus saugomi ar naudojami kitiems tikslams, išskyrus nustatyti amžių bei lytį. Kita vertus panaši technologija jau seniai naudojama socialiniuose tinkluose, kur reklamuotojai naudoja vartotojų duomenys tam, kad parinktų tinkamą reklamą.

Reklamos rinka: televizijos skaitmenizacijos baubas

Lietuviai linkę pramogauti! Kasdien vidutiškai ~300 minučių pramogaujame prie televizoriaus ekranų, iš jų kokį pusvalandį žiūrėdami reklamas.. Man (ne pačiam lojaliausiam TV žiūrovui, kuris, dirbdamas media agentūroje, dažniau randa laiko mėgautis reklaminiais blokais nei serialais ar laidomis)  analoginės TV išjungimo viešinimui skirta kampanija jau sugeneravo visiškai pakankamą 30+ dažnį.. Tad greičiausia didelių nesklandumų (neskaitant ~4% populiacijos, kuria skaitmeninis signalas taip ir nepasieks) perėjimas prie skaitmenos nesukels: prieš ar po spalio 29d. žmonės vistiek įsigys tuos priedėlius, naujus TV ar įsipareigos kabelinių TV tiekėjams. Tačiau reklamos rinkai skaitmenizacija visgi šiokių tokių pokyčių atneš. Mane pasiekė puiki TNS duomenimis paremta prezentacija, kokios įtakos kanalams turėjo perėjimas prie skaitmenos pas brolius latvius ir pusbrolius estus. Kokios tendencijos, kokie pokyčiai žiūrovų įpročiuose? Pradėkime nuo brolių latvių. Štai kaip keitėsi kanalų žiūrimumas nuo 2009 metų ir dabar: Pažiūrėkime detaliau: Kaip matome, didžiųjų kanalų (LNT – ypatingai) reitingai krito, o mažesniųjų – kilo. Na galbūt čia kažkoks sutapimas, Latvijos media rinkos specifikos įtakotas rezultatas ar pan. O kokia Estijos situacija? Labai panašus vaizdas kaip ir pas kaimynus. Nors estai ir buvo geriau pasiruošę (+57% skaitmenos vartotojų augimas) nei latviai (+640%), tačiau to užteko, jog didieji kanalai prarastų dalį savo auditorijos mažesniųjų vietininių ar užsienio kanalų naudai. Pokyčiai lėmė, jog TV5 kanalą Latvijoje dabar galima matyti tik mokamose platformose, o Estijoje tuo keliu pasuko TV6 ir Kanal11.. Po visuotinės skaitmenizacijos dalis žiūrovų pasirinko alternatyvias platformas TV turinio žiūrėjimui, kiti – užsienio transiliuotojų kanalus ar apskritai gyvenimo būdą be TV. Tad panašu, jog iš didžiųjų Lietuvos kanalų galime tikėtis labai stiprių naujojo sezono startų. Juk kuo daugiau žiūrovų nuo rugsėjo pamėgs naujas laidas ar serialus, tuo didesnė tikimybė juos išlaikyti ir po spalio 29 dienos..