Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas sako, kad tarifai tarp Vakarų šalių tarnauja tik Kinijos interesams ir ragina didesnes gynybos išlaidas, kad Rusija būtų kontroliuojama.
„Jei JAV vykdo prekybos karą su Kanada, Meksika ar Europos Sąjunga, tada, kuriai iš tikrųjų yra naudinga, tai yra Kinija“, – ketvirtadienį interviu sakė Kaja Kallas.
Kallas, buvęs Estijos ministras pirmininkas, prižiūri ES požiūrį į nerimą keliantį naują geopolitinį klimatą – tą, kuriame JAV užsimena apie savo įsipareigojimą ginti NATO sąjungininkus ir vykdo prekybos karą prieš Europą ir Kanadą.
„Mes stengiamės išlaikyti vėsią galvą“, – sakė Kallas.
„Mes taip pat esame pasirengę iš tikrųjų ginti savo interesus, tačiau tai būtų mūsų noras, kad mums nereikėtų su tuo susidurti, nes turime tiek daug kitų problemų“.
Šios problemos apima pirmąjį didelio masto sausumos karą Europoje per kelis dešimtmečius, biudžeto traškumus, kuriuose yra vyriausybės visame žemyne, stengiantis subalansuoti savo knygas, ir klimato pokyčių sukeltas atšiaurių orų įvykių smaigalys.
Šios grėsmės paskatino Europą ieškoti Kanados pagalbos rengiant tiekimo grandines viskam, pradedant maistu ir baigiant energija-sritys, kurioms taikoma laisvo prekybos susitarimas, kuris galioja nuo 2017 m.
Gaukite nacionalinių naujienų naujienas
Norėdami sužinoti apie Kanadą ir visame pasaulyje įtakos naujienas, užsiregistruokite, kad naujienų perspėjimai būtų tiesiogiai pateikiami jums, kai jie įvyks.
„Mes neabejotinai turime pagilinti savo bendradarbiavimą tose srityse, ypač kalbant apie ekonominį saugumą“,-teigė Kallas.
Europa taip pat ieško Kanados bendradarbiavimo kariniais klausimais.
Anksčiau šį mėnesį išeinantis ministras pirmininkas Justinas Trudeau išvyko į Londoną vykdyti Europos saugumo konferencijos, kaip išlaikyti sąjungininkų paramą Ukrainos gynybai.
Europiečiai su nerimu stebi pranešimus apie galimą paliaubą tarp Rusijos ir Ukrainos, o kai kurios šalys pasižadėjo siųsti karius ir purkštukus, kad išlaikytų taiką ir užkirstų kelią tolesniems Rusijos įsibrovimams.
Kanada ir ES beveik metus kalbėjo apie galimą saugumo ir gynybos partnerystę.
Paktas gali būti panašus į tuos, kurie Briuselis pasirašė su Japonija ir Korėja, apimančia bendrą karinio jūrų laivyno pratybas arba jos susitarimus su ne ES šalimis povandeninėje infrastruktūroje.
Kallas teigė, kad partnerystė su Kanada apims „svarbų bendradarbiavimą, kai kalbama apie gynybos pramonę“ ir nustatant „investicijų į gynybą“ standartus, kad mes dirbtume kartu ir esame pasirengę padėti vieni kitiems “.
Ji pridūrė, kad europiečiai neturi suinteresuoti sukurti „lygiagrečias struktūras“, kad atkartotų NATO karinį aljansą.
„Stipresnė Kanada yra, o stipresni Europos sąjungininkai NATO yra, tuo stipresnis NATO yra“, – teigė Kallas.
Kallaso gimtoji šalis, kadaise kadaise Sovietų Sąjungos dalis, dešimtmečius palaikė audringus ryšius su Rusija.
Ji sakė, kad kanadiečiai turi suprasti, kad Rusija yra jų šalia esanti kaimynė Arktyje-regione, kuris auga geopolitine svarba dėl savo prekybos būdų ir kritinių žaliavų.
„Rusija kelia egzistencinę grėsmę ne tik Europos saugumui, bet ir iš tikrųjų globaliam saugumui“, – sakė ji.
„Kai mes leidžiame Rusijai atsikratyti žemės grabų ir išpuolių, kurias jie daro Ukrainoje, tada viskas gresia pavojus“.
Kallas teigė, kad Europa ir jos bendraamžiai turi daugiau išleisti gynybai. Be to, daugelis NATO šalių, įskaitant Kanadą, nesiekia NATO gynybos išlaidų, siekiančių 2 proc. BVP.
Kai kurie NATO sąjungininkai aptarė didesnius gynybos išlaidų tikslus – 2,5 ar tris procentus BVP. Kallas pažymėjo, kad Rusijos gynybos išlaidos sudaro devynis procentus savo BVP.
„Jei mes nepakankamai investuojame į savo gynybą, jie norės dar kartą panaudoti šią karinę jėgą“, – sakė ji.
„Vienintelis dalykas, kuris juos atgraso, yra stiprybė – nesvarbu, ar esame pakankamai stiprūs, kad jie mūsų neišbandytų“.
& Kopijuoti 2025 „The Canadian Press“
